marmaklis

marmãklis, -ė smob. (2) 1. Vlk, Jnš žr. marmeklis 1: Sunku to marmãklio ir suprasti, ką jis plepa Nč. Tai marmãklis, marma ir marma per nosį Vrn. Su tais marmakliais (vokiečiais) juk nė pirštais nesusirodysi J.Paukš. ^ Kur tu buvai, kantapli? – Kas tau darbo, marmakli! (bulvės verda) LTR(Rk). 2. daug kalbantis, šnekus žmogus, plepys: Tas senis be galo didelis marmãklis Šlv.